Karių ir politikų tarpe vis atsinaujina diskusijos dėl to, ar leisti profesinės karo tarnybos kariams dirbti samdomą darbą. Nors aš turiu savo nuomonę šiuo klausimu, kaip asociacijos vadovas privalėjau surinkti informaciją iš karių ir įsiklausyti į abiejų pusių argumentaciją. Reikia pasakyti, kad karių nuomonė šiuo klausimu išsiskiria, tačiau aiškaus prioriteto nėra – maždaug pusė norėtų, kad tokia įstatymo pataisa būtų priimta, kita gi pusė su tuo nesutinka. Todėl žemiau išdėstysiu abiejų pusių argumentaciją ir apibendrinsiu pateikdamas asociacijos poziciją šiuo klausimu.
Kariai, pasisakantys už tai, kad būtų leidžiama dirbti samdomą darbą laisvu nuo tarnybos metu, dėsto tokią argumentaciją: įgyjama patirtis ir kompetencija srityse, kurios yra paklausios darbo rinkos prasme ir taip užtikrinama galimybė turėti pragyvenimo šaltinį išėjus į atsargą; papildomai sumokami mokesčiai valstybei; galimybė save realizuoti ir uždirbti atlyginimą, kurio kariuomenė mokėti negali (pvz. IT specialistai); draudimas yra neefektyvus, skatina ieškoti kelių, kaip apeiti ar apgauti sistemą, karys yra mažiau motyvuotas ir labiau linkęs nutraukti PKT; VRM struktūrose leidžiama dirbti; kai kuriose NATO šalyse leidžiama dirbti.
Kariai, pasisakantys prieš tai, kad būtų leidžiama dirbti samdomą darbą laisvu nuo tarnybos metu, dėsto šią argumentaciją: karys, matydamas, kad save realizuoja ir uždirba daugiau kitur, gali nutraukti PKT sutartį, taip didinant kadrų trūkumo problemą; kario profesija yra sunki ir sudėtinga, reikalaujanti nuolatinio mokymosi, pasirengimo ir įsitraukimo, todėl turint kitą darbą, nebus kokybiškai tarnaujama, taip pat ir dirbama; kariams laikas po tarnybos yra skiriamas poilsiui, jei šis laikas bus naudojamas darbui, kariai į tarnybą ateis nepailsėję; įteisinus samdomą darbą, kariai sudarys darbo sutartis ir tada jų vadai bus priversti išleisti juos po „darbo valandų“, todėl papildomai nedirbantiems didės tarnybos krūvis; didės socialinė nelygybė, nes tie kariai, kurie tarnauja koviniuose vienetuose (rikiuotėje) dėl užimtumo negalės papildomai dirbti, tuo tarpu štabuose tarnaujantys kariai ir kariai specialistai galės papildomai dirbti.
Atsižvelgdamas į abiejų pusių argumentus ir suprasdamas, kad argumentuojantys už leidimą dirbti samdomą darbą iš esmės norėtų didesnių socialinių garantijų bei galimybės save realizuoti ir mokytis tose srityse, kuriose Krašto apsaugos sistema šiuo metu negali to pasiūlyti, taip pat pritardamas siekiui išlaikyti paklausių darbo rinkoje profesijų specialistus tarnyboje, vis dėlto nemanau, kad įstatymo pataisa, leidžianti dirbti samdomą darbą būtų tinkama priemonė spręsti minėtas problemas. Vienas iš rimtos diskusijos reikalaujančių asociacijos siūlymų, kaip būtų galima iš esmės spręsti šiuos karių keliamus klausimus būtų profesinės karo tarnybos apmokėjimo klausimas, keičiant nelanksčią atlygio priklausomybės nuo karinio laipsnio sistemą į apmokėjimą pagal užimamas pareigas (t.y. atliekamą darbą, atsakomybę, kompetenciją, būtiną kvalifikaciją, išsilavinimą ir pan.) ir ištarnautą laiką.
Asmeniškai norėčiau pastebėti, kad kario tarnyba yra nuolatinė ir nepertraukiama. Laisvas nuo tarnybos laikas pasikeitus situacijai, vykstant pratyboms, tikrinant karinį vieneto parengtumą vado sprendimu tampa tarnyba. Daugelis kovinių vienetų turi patvirtintas tvarkas, kai kariai privalo per nustatytą laiko tarpą prisistatyti į dalinius net ir laisvu nuo tarnybos metu. Iš kiekvieno tarnaujančio kario reikalaujama “negailint jėgų ir gyvybės ginti Tėvynę”, o karinė tarnyba taikos metu yra nuolatinis pasirengimas gynybai, kuriam karys privalo atiduoti visas savo jėgas. Ypatingai noriu atkreipti dėmesį į sąmoningas ar ne pastangas naudoti žodžius“ kario darbas“, „darbo valandos“ vietoje kario tarnyba. Ši dviprasmybė kyla iš to, kad nėra vieningos ir aiškios sistemos, kuri aprašytų kario tarnybos ir poilsio valandas. Todėl tai yra labai svarbus ir prioritetinis klausimas, kurį sprendžiant būtina įtraukti suinteresuotas puses.
Atsižvelgiant į visus argumentus ir apibendrinant išsakytas nuomones, Asociacija nepritaria įstatymo keitimui, kuris leistų dirbti kariams samdomą darbą laisvu nuo tarnybos metu ir kartu siūlo pradėti rimtas diskusijas dėl galimybės gerinti socialinį karių gerbūvį, tobulinti apmokėjimo sąlygas, sudaryti galimybes kariams save realizuoti ir mokytis bei tobulėti pasirinktose srityse, nesusijusiose tiesiogiai su karyba ir karo tarnyba.
Aurimas Navys